|
Antanas Žukauskas-Vienuolis gimė 1882 m. balandžio 7
d. Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčioje ūkininko šeimoje.
Mokėsi Anykščių valsčiaus mokykloje. 1895 m. įstojo į Liepojos gimnazijos
pirmą klasę. Tėvai tikėjosi, kad A. Vienuolis bus kunigu. Bet A. Vienuolis
nejautė pašaukimo. 1900 m. jis išvyko į Maskvą ir stojo dirbti mokiniu
vaistinėje. Įsigijęs provizoriaus padėjėjo teises, 1903 m. A. Vienuolis
išvyko į Kaukazą, dirbo vaistinėse. 1905 m. Tbilisyje įsitraukė į
revoliucinį judėjimą, už tai buvo suimtas, vėliau ištremtas į Vladikaukazą.
Ten A. Vienuolis išbuvo iki 1907 m. Kūrybinį darbą pradėjo gyvendamas
Kaukaze. Pirmą apsakymą išspausdino 1907 m.
1907 m. A. Vienuolis vėl apsigyveno Maskvoje. Dirbo vaistinėse ir
universitete studijavo farmaciją, klausė literatūros paskaitų. Dalyvavo
lietuvių studentų draugijos veikloje, bendradarbiavo Aušrinės žurnale,
Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo nukentėjusiems nuo karo šelpti komitete.
1918 m. A. Vienuolis grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo korespondentu
laikraščiuose, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje. 1922 m. A.
Vienuolis persikėlė gyventi į Anykščius, įsigijo savo vaistinę. Globojo A.
Baranausko klėtelę ir jo literatūrinį palikimą, dalyvavo literatūriniame
gyvenime, palakė ryšius su kitais rašytojais. Okupacijos metai skaudžiai
palietė A. Vienuolį: nacionalizuota vaistinė, sūnus ištremtas į Sibirą. Pats
rašytojas buvo priverstas atiduoti literatūrinę duoklę. Pagal marksistinę
ideologiją parašė apysaką Išdukterė ir romaną Puodžiūnkiemis.
A. Vienuoliui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos liaudies rašytojo
vardas.
A. Vienuolis mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Anykščiuose. |