|
Antanas Baranauskas - žymiausias feodalizmo epochos
pabaigos lietuvių poetas. Jis gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose gausioje
"karališkųjų" valstiečių šeimoje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis
nuo mažens piemenavo, dirbo sunkius ūkio darbus.
Pirmųjų mokslo žinių A.Baranauskas gavo iš savo tėvo. 1845-1848m. lankė
Anykščių parapinę mokyklą, kur pasižymėjo gabumais, ypač matematikai. Sūnui
toliau mokyti Baranauskai lėšų neturėjo, tad būsimajam poetui teko
1848-1849m. tarnauti Gelvonų klebonijoje, o paskui vėl dirbti tėvų ūkyje.
Dėl silpnos sveikatos ir gabumų mokslui, A.Baranauskas buvo išsiųstas į
valsčiaus raštininkų mokyklą Rumšiškėse (1851-1853). Čia turėjo progos gerai
išmokti rusų kalbą, tačiau gilesnio išsilavinimo negavo. Baigęs Rumšiškių
mokyklą, A.Baranauskas kurį laiką raštininkavo Vainute, Raseiniuose, Sedoje,
Skuode. Laisvalaikiais mėgino eiliuoti lenkų, o kartais ir lietuvių kalba.
Didelę reikšmę turėjo draugystė su K.Praniauskaite, bajoriškos kilmės poete,
kuri padėjo A.Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų
poeziją. Jos tėvai ir brolis kunigas, siekdami nutraukti draugystę, sudarė
A.Baranauskui sąlygas 1856m. įstoti į Varnių dvasinę seminariją.
Besimokydamas (1856-1858) poetas parašė visus pagrindinius savo poezijos
kūrinius, tame tarpe ir "Anykščių šilelį".
Bažnytinė vyriausybė A.Baranauską išsiuntė studijuoti į Peterburgo
dvasinę akademiją (1858-1862), kurią baigęs įgijo teologijos magistro
laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864m.
studijavo Miuncheno, Romos, Insbruko, Liuveno katalikiškuose
universitetuose. 1865m. buvo Peterburgo Dvasinės akademijos profesoriumi.
Tais pačiais metais paskirtas Kauno katedros vikaru, nuo 1867 Kauno kunigų
seminarijos profesoriumi, vėliau inspektoriumi. Tuo metu susidomėjo lietuvių
kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė lietuvių kalbos
gramatiką. Kai kurie filologiniai darbai turėjo svarbią reikšmę lietuvių
kalbotyrai.
Tapęs Žemaičių pavyskupiu (1884), o vėliau Seinų vyskupu (1897),
A.Baranauskas nutolo nuo liaudies ir jos kultūros, atitrūko nuo lietuvių
literatūros ir atsidėjo matematikai. Matematiniai jo darbai mokslinės
reikšmės neturėjo.
Į senatvę A.Baranauskas vėl grįžo prie lietuviškosios raštijos. Parašęs
keletą religinių giesmių, paskutiniais gyvenimo metais jis pradėjo versti į
lietuvių kalbą bibliją, tačiau suspėjo atlikti tik dalį šio darbo.
A.Baranauskas mirė 1902m. lapkričio 26d., Seinuose, kur ir palaidotas. |
ANTANAS BARANAUSKAS (1835-1902)
