|
Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių
rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas.
Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
Juozas Tumas gimė 1869m. rugsėjo mėn. 20d. Malaišių kaime, Rokiškio
apskrityje, ūkininko šeimoje. Tėvų bei tėviškės aplinka suteikė
J.Tumui-Vaižgantui nepaprastai turtingą kalbinį bei etnografinį paveldėjimą,
ugdė individualumo bei savarankiškumo pajautimą, meilę žmonėms bei gyvenimo
optimizmą. Pradžios mokyklą Kunigiškiuose J.Tumas baigė per 2 metus ir
1881m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją. Gimnazijoje vyraujanti
pozytivystinė, laisvamaniškoji dvasia J.Tumo stipriau nepaveikė. Tautinę
sąmonę ugdė "Aušra", rusų klasikų literatūra paskatino literatūriniam
darbui. 1888m. jis baigė gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno
kunigų seminariją. Seminarijoje J.Tumas įsijungė į tautinį darbą, dalyvavo
lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv.
Kazimiero draugijoje, pradėjo literatūrinį darbą.
1893m. Vaižgantas baigė seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1894m.
paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją. Dėl nesutarimų su vietiniais
kunigais, 1895m. jis buvo perkeltas į Žemaitijos gilumą - Mosėdį. Čia
prasidėjo didžioji J.Tumo patriotinė veikla. Jis buvo vienas iš "Tėvynės
Sargo" organizatorių, redaktorių ir platintojų. 1898m. J.Tumas buvo
perkeltas vikaru į Kulius. 1900m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia".
1901m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Čia jo lietuviškai veiklai
susidarė opozicija iš lenkininkų, kurie apskundė J.Tumą dvasinei vyresnybei.
Skundas buvo apsvarstytas, ir J.Tumui buvo uždrausta rašyti į laikraščius be
vyskupų leidimo. 1902m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose
J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė
lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.
1906-1911m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907),
"Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose.
1911m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Po įtemptų metų
žurnalistinio darbo, užsimojo literatūriniam darbui, bet tais pačiais metais
išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais. Ten jis buvo tris mėnesius.
Grįžęs į Lietuvą, parašė knygą apie emigrantų gyvenimą. 1914m. J.Tumas buvo
atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos
garso" redakcijoje. 1915m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį
lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje įsijungė ir į
politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių
seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme.
1918m. J.Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą
nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919m. jis pradėjo
leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920m. J.Tumas persikėlė į Kauną.
Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki
1932m. Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete:
1922-1929m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929m. suteiktas
garbės daktaro laipsnis. Be šių pagrindinių pareigų J.Tumas buvo daugelio
organizacijų nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje
veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius,
publicistinius straipsnius. J.Tumas mirė 1933m. balandžio 29d. Kaune,
palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš
didžiųjų lietuvių rašytojų. Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių
kūrinių kūrėjas. Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto
rašytojų. |
