|
Poetas, gimė Padustėlio kaime, Zarasų apskrityje.
1939 - 1940 m. mokėsi
Salų žemės ūkio mokykloje.
1941 m. mokėsi
Vilniaus karo mokykloje.
Karo metu dalyvavo
mūšiuose.Besitraukiant, pateko į vokiečių nelaisvę. 1944m. pabėgo iš
Vokietijos nelaisvės ir įstojo į 16 - tą lietuvišką diviziją.
1946-1962 m. dirbo
rajoninių ir respublikinių laikraščių ir žurnalų redakcijose.
1955-1957 m. mokėsi ir
baigė M. Gorkio literatūros instituto aukštesniuosius literatūros kursus.
Pagrindiniai P.Širvio
kūrybos motyvai: rūsti karo buitis ir tėvynės gynimo heroika, šviesūs kaimo
, vaikystės prisiminimai, tėviškės gamta, tyros, dažnai nelaimingos meilės
jausmai. Eilėraščiams būdingas emocionalumas, tautosakiniai įvaizdžiai ir
intonacijos, graudus lyrizmas ir humoras.
P.Širvys yra bene
vienintelis toks ryškus absoliutaus nesutapimo su savimi ir tikrove poetas.
"Iš žemiausių
visuomenės sluoksnių verždamasis į intelektualinį, kultūrinį elitą, jis
tikisi pateksiąs į kaip reta moralių, taurių, dvasingų žmonių draugiją, bet
ten atsidūręs staiga išvysta, jog ir čia žmogaus menkystė - ta pati,
dviveidiškumas - tas pats, išdavystės - tos pačios. Bet kelio atgal
nebėra... P.Širvio atveju ši būsena būdavo nusakoma: jis liko amžinas
kareivis, jis taip ir negrįžo iš karo... Nes būtent fronte jis patyrė, kas
yra tikra draugystė, tikra vienybė ir tikras pasiaukojimas." (V.Kukulas) |