Poetas, kunigas, gimė Anapolyje, Rokiškio apskrityje.
1864 m. baigė Varnių
kunigų seminariją. Vikaravo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute,
Breslaujoje. Nuo 1876 m. iki mirties klebonavo Laižuvoje.
A.Vienažindis
vaikystėje bei jaunystėje vasaras praleisdavo pas senelius Gipėnų kaime,
Dusetų valsčiuje. Jau būdamas klieriku, pamilo Rožę Stauskaitę iš
Jaskoniškių vienkiemio. Už 1863 metų sukilimo rėmimą Stauskų šeima (kartu ir
poeto mylimoji) buvo ištremta į Rusiją.
A.Vienažindis yra
vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės motyvų lietuvių poezijoje
pradininkas. Kūrybos nespausdino, bet paliko rankraštinį rinkinį "Dainos",
kuris buvo išleistas jau po mirties 1894m. Ankstyvuose eilėraščiuose
apdainuojamas meilės džiaugsmas, šviesios viltys. Vėlesniuose eilėraščiuose
vyrauja eleginė nuotaika, nusivylimas, sielvartas dėl skaudžių 1863 sukilimo
pasekmių, ištremtos mylimosios.
Vienažindis savo
eilėraščius vadino dainomis ir jiems pritaikydavo arba sukurdavo melodijas.
Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis pav. "Kaipgi gražus gražus",
"Ilgu, ilgu man ant svieto" ir kt.