| pagrindinis |
| laboratorija |
| publikacijos |
| kūryba |
| mintys |
| po Lietuvą |
| apie save |
| nuorodos |
| laisvalaikiui |
|
svečių knyga
|
|
|
|
|
|
|
PABIRUSIOS MINTYS
|
O lazda juk iš tiesų turi du galus! |
|
Mes, lietuviai, dažnai nežinome, ką daryti su savo skausmu... kenčiame, rėkiame, užkrauname kitiems... O jį, skausmą, reikia išgyventi, kad vėl matytume, kas yra gero, gražaus... Su artimais žmonėmis pasidalinu savo skausmu, o apskritai skausmą priimu kaip kažką neišvengiamo, kaip realybės dalele... |
|
"Priimk mane tokį, koks esu ir tik tuomet mes atsikleisime vienas kitam" (F. Felini) Žmones ir priimu tokius, kokie jie yra. Juk kiekvienas kažkuo nuostabus. |
|
Mes lekiame lyg traukinyje: vienose stotelėse kažkas įlipa, kitose kažkas išlipa. O traukinys vis lekia tolyn. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kas buvo tarp tų stotelių. |
|
Žmogus turėtų būti kaip knyga, bet ne tokia, kurią perskaitę padedame į knygų lentyną, o tokia, kurią norisi ir norisi skaityti. Skaityti ir vis atrasti kažką naujo. |
|
Ne viskas perkama ir ne viskas parduodama |
|
Paradoksas: kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni. |